nuodalė

núodalė sf. (1), nū́dalė (ž.) (1) tam tikra dalis: Dirvožemis susideda iš molio ir nuodalės juodžemio Ps.

◊ su nū́dale po tam tikrą dalį, kiekį: Duoda duoną, bet su nū́dale, ne kiek nori Žeml. Ir kareiviai duonos gauna su nū́dale Žeml.